Laisvalaikiu kuriamas verslas

Nors mėgstame daugiau kalbėti apie laisvalaikį gamtoje, tačiau kai kuriems laisvalaikis asocijuojasi su visai kitokia veikla, pavyzdžiui, verslo kūrimu. Nors tai skamba lyg darbas, kai kurie žmonės paprasčiausiai neturi galimybės kurti, vystyti savo verslo darbo metu, tad lieka tik laisvalaikis. Tačiau tai turi būti daugiau idėjinis verslas, hobis, o ne būtinybė dėl finansinių sumetimų.

Jei Jums kilo idėjų verslui, tačiau nežinote ar jos pasiteisins, neskubėkite mesti savo pagrindinio darbo. Verčiau iš lėto po darbo, paaukodami savo laisvą laiką, pradėkite domėtis niša, konkurentais, galimybėmis. Žinoma, jei tai Jums tikrai įdomu.

Laikas, kurį skirsite pažinčiai su savo planuojamo verslo niša, prabėgs labai greitai, todėl jei turite ir kitų laisvalaikio planų, suplanuokite viską konkrečiomis dienomis. Pavyzdžiui, pirmadienį po darbo skirkite gilinimuisi į verslą, verslo konsultacijoms, jei jų reikia, antradienį praleiskite laiką gryname ore, pavyzdžiui, nuvykite iki artimiausio parko ar kitos malonios vietos pabuvimui. Trečiadienį vėl skirkite verslui – taip neatitrūksite pernelyg toli, ketvirtadienis puikiai tinka kinui (dažniausiai ketvirtadieniais taikomos didelės nuolaidos), penktadienį tik užmeskite akį į savo verslą, ar niekas nepakito, o savaitgalį skirkite sau ir savo šeimai – priešingu atveju gali kilti daugiau kivirčų, atsirasti nesutarimų namuose. Tai labai paviršutiniškas planas, kiekvienam reikėtų susidėlioti savaip, tačiau esmė turėtų būti panaši – skirkite laiko ir sau, ir savo šeimai, ir naujai kuriamam verslui.

Verslo priežiūra gali būti komplikuoti, jei Jūsų klientai yra verslo atstovai. Čia gali tekti bandyti laviruoti tarp esamo darbo ir verslo, ieškoti, kas galėtų Jus pakeisti darbo metu arba ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, automatiniai el. pašto atsakikliai. Egzistuoja ir kitų modernių priemonių, ypač jei verslas susijęs su informacinėmis technologijomis.

Dalį laisvalaikio paskirti verslo kūrimui ir jo pradžiai – puikus pasirinkimas, tačiau reikia nepersistengti ir bent dalelę laiko pasilikti sau, malonumams. Tik taip viskas klosis kaip iš pypkės.

Lankytinos vietos – ne tik muziejai

Kuomet kalbame apie vertas aplankyti vietas vis dar nejučia akyse gali iškilti muziejai, pilys, dvarai ar kiti gerai žinomi objektai. Visgi, lankytinos vietos tai nėra vien tik specialiai tam skirti, gana nuobodūs muziejai ar tik kelios Lietuvoje įspūdingos pilys. Tarp lankytinų vietų gali būti nemažai ir gamtos stebuklų, kurie tikrai nusipelnė Jūsų dėmesio.

Puikus įspūdingos gamtos pavyzdys – Neringa. Tai išskirtinis Lietuvos kampelis, kuriame daugiau turistų nei vietinių gyventojų, daugiau gamtos nei civilizacijos. Vienas iš įdomesnių objektų Neringoje – Negyvosios kopos. Tai saugoma, turistams pritaikyta vieta, kurioje gali būti malonu pabūti vien dėl vyraujančios ramybės, kuria sukuria smėlis ir vanduo.

Kita puiki gamtos vieta – Kadagių slėnis. Tai visai netoli Kauno esantis kampelis, supamas Kauno marių. Beveik šimtą metų skaičiuojantis slėnis yra natūrali kadagių augimo vieta, nors kadagiai natūraliai gamtoje yra pakankamai retas reiškinys šalyje. Kadagių slėnyje taip pat pajusite ramybę, kurią savaitgaliais dažnai sudrumsčia vykstančios vestuvės – tai populiari vieta jaunųjų fotosesijoms.

Sostinės gyventojams puikiai pažįstamas Belmontas ir greta jo esantis pažintis takas su įspūdinga Pūčkorių atodanga. Tai dvi lankytinos vietos viena šalia kitos, kurios ypatingai traukia miesto gyventojus, svečius. Čia ne tik pasivaikštoma, bet ir galima atsigaivinti, užkasti. Belmonto pavyzdys šiek tiek labiau primena vakarų šalių pavyzdžius, kuomet aplink lankytinus objektus yra ne tik informacinės lentelės, bet ir kavinės. Dėl nedidelio Lietuvos dydžio ir gana žemo pragyvenimo lygio turizmo sektorius šiek tiek kenčia.

Įvairios lankytinos vietos, kuriose yra akcentuojamas gamtos grožis, pamirštama ar į šalį nustumiama istorija, sulaukia vis daugiau ir daugiau lankytojų, pritraukia pakeliauti po Lietuvą ne tik aktyviai besidominčius, bet ir šiek tiek pasyvesnius žmones.